Kuklia inovatore pavadintoje Lietuvoje inovacijų augimas spartesnis negu ES vidurkis

2011 m. Inovacijų sąjungos švieslentės (angl. Innovation Union Scoreboard) duomenimis, Lietuvoje inovacijų augimas buvo 1,5 proc., ir tai yra šiek tiek daugiau nei ES vidurkis. Tačiau dar iki 2008 m. atsiradęs atotrūkis nuo ES šalių yra per didelis, kad šio augimo pakaktų per trumpą laiką pasivyti ar aplenkti kitas valstybes nares.

„Investicijos į inovacijas yra ilgalaikės ir aiškiai matomus rezultatus duoda tik po kelerių metų. Mūsų šalyje daug metų inovacijų srityje nieko nevyko. O šiandienis pasaulis yra toks, kad, kaip rašė literatūros klasikas L. Carrollis, norėdamas išlikti vietoje, turi bėgti iš visų jėgų. O jei nori kur nors nubėgti, turi bėgti dvigubai greičiau. Manau, kad inovacijų atveju esame labai panašioje situacijoje. Todėl šios Vyriausybės taikomų inovacijų skatinimo priemonių didžiausias poveikis šalies ekonomikai turėtų atsispindėti nuo 2013 m.“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Reklama

Europos Komisijos paskelbtoje 2011 m. Inovacijų sąjungos švieslentėje Lietuvos stipriosiomis pusėmis įvardijamos žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Tam įtakos turėjo Vyriausybės nuo 2009 m. pradėta įgyvendinti inovacijų skatinimo ir mokslo ir studijų sistemos tobulinimo sričių politika.

Inovacijų sąjungos švieslentės analizė neatspindi šiuo metu šalių narių vyriausybių įgyvendinamų politikos priemonių poveikio. Rodiklių analizei buvo naudojami 2008–2010 m., taip pat ir senesni – 2007 m. ar net 2004 m. – duomenys.

Pasak ūkio ministro, nuo 2009 m. Vyriausybė pradėjo aktyviai taikyti paramos inovacijų plėtrai priemones: mokestines lengvatas įmonėms, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, paramą intelektinės nuosavybės apsaugai. ES struktūrinės paramos priemones nukreipė moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijoms ir verslo aplinkai gerinti bei klasterizacijai skatinti, sukūrė paramos inovaciniais čekiais sistemą, skirtą mokslo ir verslo bendradarbiavimui plėtoti.

Pagal 2011 m. Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimą, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas siekia 0,255. Lietuva pagal rodiklius, kaip ir praėjusiais metais, priskiriama nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei. Šioje grupėje taip pat yra Rumunija, Bulgarija ir Latvija.

Sritys, kuriose Lietuva turėtų susitelkti, siekdama pagerinti inovacijų diegimo rezultatus, yra šios: ekonominis poveikis, intelektiniai ištekliai, verslo ryšiai ir verslumas bei mokslinių tyrimų sistemos atvirumas ir patrauklumas.

Inovacijų sąjungos švieslentė rengiama kasmet. Švieslentėje pateiktas ES ir kitų šalių (JAV, Japonijos, Norvegijos, Šveicarijos ir t. t.) lyginamasis mokslinių tyrimų sistemos ir inovacinės veiklos įvertinimas, paremtas dvidešimt keturių su inovacijomis siejamų rodiklių analize.

Griežtai draudžiama portale www.vtv.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo, o jei sutikimas gautas, visuomet būtina nurodyti www.vtv.lt su aktyvia nuoroda kaip informacijos šaltinį.