Lrytas.lt: V. Sutkus: „Biurokratijos mažinimo procesas pajudėjo?“

Ūkio ministerijos pažadai dar šiemet pradėti pirmuosius įstaigų sujungimo ar panaikinimo darbus buvo pagrįsti ir verslo įmones kontroliuojančių valstybės institucijų konsolidavimo planas jau pradedamas įgyvendinti. Vyriausybė išleido nutarimą reorganizuoti Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, šias funkcijas perleidžiant Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

„Valstybės biurokratinio aparato mažinimas – svarbus žingsnis, vengiant Graikijos likimo. Verta pažymėti, jog viena iš Graikijos bėdų – pataikavimas partijų rėmėjams, įdarbinant žmones į viešąjį sektorių. Pagal viešajame sektoriuje dirbančiųjų ir visų Lietuvos dirbančiųjų santykį esame panašioje padėtyje kaip Graikija. Be to, valstybės tarnautojų per 10 metų padaugėjo nuo 18 tūkst. iki 28 tūkst., kai tuo tarpu dėl emigracijos gyventojų šalyje mažėja.

Biurokratijos mažinimas duos realios naudos: valstybei pigiau kainuos administruoti viešąsias paslaugas, verslui sumažės administravimo kaštai – sumažės formalizuotų kontrolės procedūrų, verslininkai galės dirbti produktyviau ir daugiau laiko skirti savo tiesioginei veiklai.

Vyriausybė planuoja sutaupytas lėšas skirti specialistų kompetencijų kėlimui, taigi tikėtina, kad verslo aptarnavimo kokybė ilgainiui gerės. Šią iniciatyvą verslas ypatingai vertina ir jai pritaria“, – sakė V. Sutkus, kuris yra ir Vyriausybės sudarytos Konsolidavimo komisijos narys.

Pasak V. Sutkaus, konsolidavimo procesai iki šiol gana sunkiai skynėsi kelią, o komisijos buvo vadinamos popierinėmis, kurioms nieko svarbesnio nuveikti nepavyko. To priežastis – ne tiek komisijų neveiklumas, kiek šio proceso priešininkų veiksmai. Tai kai kurių politikų palaikomi savo kėdžių įsikibę valdininkai, kurie, siekdami išlikti savo kėdėse, stveriasi nepagrįstų argumentų, tokių kaip tariamai didelė naujų teisės aktų parengimo ir įgyvendinimo kaina ar pačių biurokratinių institucijų veiklos unikalumas.

Oponentai taip pat dažnai bando įvelti komisijų narius į biurokratines pinkles, aiškindami, kad vienos ar kitos priežiūros institucijos būtinai reikia, nes neva to reikalauja Europos Sąjunga. Kitas nepagrįstas argumentas – kad naujų teisės aktų rengimas bei priėmimas ir funkcijų kitoms institucijoms perleidimas kainuos per brangiai. Išties, teisės aktai nėra problema – jų kūrimas yra tiesioginis valstybės institucijų darbas, o biurokratijos veiklos optimizavimas greitai atsipirks.

Darbuotojų atleidimas bus neišvengiamas, tačiau jis neturėtų būti didesnis nei 10 proc. Užsienio patirtis rodo, kad tai nėra didelė problema, nes dalis darbuotojų užima kitas pozicijas valstybės tarnyboje, kiti persikvalifikuoja, na, o likusiems, pagal įstatymą, yra užtikrinamos išeitinės kompensacijos. Darbuotojų perkvalifikavimas ir kompensacijos valstybei nemažai kainuoja, tačiau tai atsiperka.

Konsoliduojamų institucijų sąrašas nėra iš piršto laužtas. Jis buvo sudarytas pasitelkiant nepriklausomus ekspertus, kurie atliko įmonių veiklos priežiūrą atliekančių institucijų funkcijų peržiūrą ir parengė šį planą.

Anot V. Sutkaus, teigiamą poslinkį konsolidavimo procese lėmė Vyriausybės sprendimas į Konsolidavimo komisiją įtraukti ir verslo atstovus. Verslas tiesiogiai patiria, kaip realiame gyvenime veikia įvairios valstybės tarnybos. Verslo atstovų dalyvavimas leido pateikti svarių argumentų ir duoti atkirtį biurokratams.

Dar pavasarį Ūkio ministerija skelbė, kad į konsolidavimo procesą yra įtrauktos 59 ūkio subjektų priežiūrą vykdančios institucijos. Įgyvendinus konsolidavimo planus, priežiūros institucijų skaičius sumažės 25 biudžetinėmis įstaigomis, 14-oje priežiūros institucijų bus atsisakyta besidubliuojančių ir neefektyviai vykdomų funkcijų jas paskirstant kitoms priežiūros institucijoms.

Šaltinis: UKMIN.lt