D.U.K.

Dažnai užduodami klausimai apie mažąją bendriją (parengta LR Ūkio ministerijos)

Atsisiųsti dažnai užduodamus klausimus PDF formatu

MAŽOSIOS BENDRIJOS PASKIRTIS

Kokiam verslui skirta mažoji bendrija? Mažoji bendrija skirta žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, nereikalaujantį didelių investicijų, šeimos verslą. Taip pat tiems, kurie vienas kitą gerai pažįsta ir nori dalyvauti mažosios bendrijos valdyme ir veikloje. Kas lemia mažosios bendrijos patrauklumą, palyginti su kitomis juridinių asmenų formomis? Mažosios bendrijos patrauklumą lemia galimybė mažąją bendriją steigti daugiau nei vienam steigėjui (fiziniam asmeniui), dalyvio (nario) ribota civilinė atsakomybė. Taip pat nėra reikalavimo dėl minimalaus kapitalo dydžio, mažoji bendrija neprivalo turėti vadovo, verslo egzistavimas paremtas asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu. Be to, mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti mažosios bendrijos narys. Įstatymas suteikia galimybę mažosios bendrijos nariams susitarti tarpusavyje įvairiais mažosios bendrijos veiklos klausimais, pavyzdžiui, dėl narių susirinkimo sušaukimo tvarkos, ir tai nurodyti  mažosios bendrijos nuostatuose. Mažosios bendrijos nariams nereikia turėti darbo santykių su  mažąja bendrija, kurios nariai jie yra. Palyginkite, pvz., individualiąją įmonę gali steigti tik vienas asmuo. Tikrosios ūkinės bendrijos ir individualiosios įmonės dalyvių civilinė atsakomybė yra neribota. Uždaroji akcinė bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – vadovą; nustatytas minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas – 2500 EUR. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) yra skirta jos narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Daugiau informacijos rasite lyginamojoje mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ir individualiosios įmonės lentelėje. Kokie yra mažosios bendrijos privalumai, ypatybės? Mažosios bendrijos (MB) privalumai:

  1. mažesnės steigimo išlaidos;
  2. nėra minimalaus kapitalo reikalavimo, neprivaloma atidaryti kaupiamosios sąskaitos;
  3. galimybė steigti ir elektroniniu būdu, naudojantis pavyzdiniais MB dokumentais;
  4. paprastesni apskaitos reikalavimai;
  5. MB teisiniu reguliavimu daug nuostatų paliekama MB dalyvių savireguliacijai;
  6. MB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Kiti ypatumai:

  1. ši juridinio asmens teisinė forma grindžiama asmeninėmis savybėmis pagrįsto pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principu;
  2. MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, kurių skaičius yra ne didesnis kaip 10;
  3. galimybė MB steigti elektroniniu ir įprastu būdu;
  4. MB turtą sudaro narių įnašai (narių įnašų vertė nustatoma narių tarpusavio susitarimu);
  5. MB nariai neturi darbo santykių su MB;
  6. galimybė pasirinkti vieną iš dviejų galimų MB valdymo struktūrų: narių susirinkimas, kuris kartu būtų ir valdymo organas, arba narių susirinkimas ir vadovas;
  7. galimybė paskirstyti pelną tiek už MB finansinius metus, tiek už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį;
  8. pasibaigus finansiniams metams ir paaiškėjus, kad avansu išmokėta pelno dalis yra didesnė, nei priklausytų MB nariui, skirtumas turi būti grąžintas.

Kokią verslo formą pasirinkti – įregistruoti individualią veiklą ar steigti mažąją bendriją? Sprendžiant, kokią verslo vykdymo formą pasirinkti, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad individuali veikla pagal savo esmę yra skirta užsiimti smulkiausia verslo vykdymo veikla, o juridinio asmens steigimas dažnai siejamas su verslo veiklos vykdymu platesniu mastu. Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, ar norima dirbti (investuoti) vienam, ar kartu su partneriu ar partneriais, taip pat kokią veiklą planuojama vykdyti. Nuo to priklausys ir jums tinkama verslo forma: užsiimti individualia veikla ar steigti  mažąją bendriją. Užsiimti individualia veikla yra paprasčiau, nereikia steigti įmonės, kurti įmonės valdymo struktūros, reikalingos mažesnės pradinės investicijos, tačiau prieš apsisprendžiant reikia atsižvelgti ir į tai, kad skiriasi šių dviejų verslo vykdymo formų apmokestinimo tvarka ir mokesčių tarifai, atsakomybės laipsnis, steigėjų skaičius ir pan. Daugiau informacijos apie individualią veiklą galite rasti paspaudę šią nuorodą http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10826906. Informaciją, susijusią su verslo vykdymo formos pasirinkimu, galite rasti http://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/steigimas/pradedanciojo-pradziamokslis/ ir http://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/steigimas/kokia-imone-steigti/. VšĮ „Versli Lietuva” leidinys – „Verslo pradžiamokslis”, kuriame pateikiama informacija apie galimas pasirinkti verslo juridinio asmens formas, verslo registravimo reikalavimai ir kita svarbi informacija pradedantiesiems. Daugiau informacijos galite surasti interneto puslapyje: http://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/steigimas/pradedanciojo-pradziamokslis/. Kokiomis veiklos rūšimis gali užsiimti mažoji bendrija? Mažoji bendrija, kaip ir kiti privatieji juridiniai asmenys, gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Mažoji bendrija, kaip ir kiti privatieji juridiniai asmenys, gali verstis ta veiklos rūšimi, kuri nėra teisės aktų uždrausta. Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys, kaip ir mažosios bendrijos, gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą ar licenciją. Daugiau informacijos apie veiklai vykdyti reikalingus leidimus ir licencijas galite rasti interneto svetainėje http://www.verslovartai.lt/lt/. Ar kitų teisinių formų veikiantys juridiniai asmenys – individualiosios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ar kitos įmonės – galės būti pertvarkyti į mažąją bendriją? Į  mažąją bendriją gali būti pertvarkomi šių teisinių formų juridiniai asmenys: individualioji įmonė, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė, žemės ūkio bendrovė. Juridiniai asmenys gali būti pertvarkomi į mažąją bendriją, kai jie atitinka mažajai bendrijai taikomus reikalavimus, tai yra šių juridinių asmenų dalyviai yra tik fiziniai asmenys ir dalyvių yra ne daugiau kaip 10.

MAŽOSIOS BENDRIJOS STEIGIMAS

Nuo kada bus galima steigti mažąją bendriją? Mažųjų bendrijų įstatymas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d., taigi, steigti  mažąją bendriją galima nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Ar sudėtinga steigti mažąją bendriją? Mažąją bendriją steigti nesudėtinga, nes yra parengti  mažosios bendrijos pavyzdiniai steigimo dokumentai. Mažąją bendriją bus galima steigti užpildžius pavyzdines steigimo sutarties ar steigimo akto formas ir pavyzdinius mažosios bendrijos nuostatus. Kartu yra parengtos ir šių pavyzdinių steigimo dokumentų pildymo rekomendacijos, kuriose paaiškinama, kaip reikėtų pildyti steigimo dokumentus.  Asmenims, kurių poreikių pavyzdiniai steigimo dokumentai neatitiks, Mažųjų bendrijų įstatymas suteikia galimybę patiems surašyti steigimo sutartį ar steigimo aktą ir parengti mažosios bendrijos nuostatus. Kas ir kaip gali steigti mažąją bendriją? Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Mažosios bendrijos steigėjų gali būti ne daugiau kaip 10. Mažosios bendrijos steigimas priklauso nuo pasirinkto steigimo būdo – elektroniniu ar neelektroniniu būdu – ir jos steigėjų skaičiaus (vienas ar daugiau steigėjų). Jeigu steigėjas yra vienas asmuo, tuomet sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas ir parengiami  mažosios bendrijos nuostatai. Jeigu steigėjų daugiau nei vienas, sudaroma mažosios bendrijos steigimo sutartis ir parengiami mažosios bendrijos nuostatai. Šiuos dokumentus pasirašo visi steigėjai ar jų įgalioti asmenys. Atliekami steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatyti veiksmai ir įvykdomos juose nurodytos prievolės (kai nustatyta, kad jos turi būti įvykdytos iki mažosios bendrijos įregistravimo). Kai mažoji bendrija steigiama ne elektroniniu būdu, Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas:

  1. prašymas įregistruoti  mažąją bendriją;
  2. mažosios bendrijos steigimo sutartis arba steigimo aktas (ir jų pakeitimai, jeigu steigimo sutartis ar steigimo aktas buvo pakeisti iki mažosios bendrijos įregistravimo);
  3. mažosios bendrijos nuostatai (2 egzemplioriai);
  4. licencija, jeigu pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki mažosios bendrijos įsteigimo.

Prieš teikiant dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jie turi būti pateikti notarui patvirtinti prašyme surašytų duomenų tikrumą, nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad mažąją bendriją registruoti galima. Steigiant mažąją bendriją elektroniniu būdu, pirmiau nurodytieji dokumentai (prašymas, steigimo sutartis ir kt.) turi būti pateikiami tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir notarinio patvirtinimo nėra reikalaujama. Taip pat turi būti laikomasi kitų steigimo elektroniniu būdu sąlygų (žr. 7 klausimą). Dokumentai turi būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu. Visi šie veiksmai atliekami Juridinių asmenų registro tvarkytojo informacinėje sistemoje. Mažoji bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Įregistravus mažąją bendriją jos steigėjai tampa mažosios bendrijos nariais. Ar gali mažosios bendrijos steigėjas, narys būti jos vadovas? Visi mažosios bendrijos steigėjai nuo mažosios bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Mažųjų bendrijų įstatymas nustato, kad mažosios bendrijos narys gali būti jos vadovas. Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis, todėl santykius tarp mažosios bendrijos ir mažosios bendrijos vadovo reguliuoja civilinės teisės normos, juos sieja civiliniai teisiniai santykiai, ir Darbo kodekso nuostatos šiai sutarčiai nėra taikomos. Sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo ir atšaukimo, civilinės (paslaugų) sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas. Kai mažojoje bendrijoje yra vienas narys, mažosios bendrijos narių susirinkimas nešaukiamas, o šio nario rašytiniai sprendimai prilyginami mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimams. Civilinė (paslaugų) sutartis yra atlygintinė, tačiau atlyginimo dydžio privalomumo vykdant funkcijas pagal šią sutartį nėra. Ar  mažąją bendriją galima steigti elektroniniu būdu (internetu)? Mažąją bendriją elektroniniu būdu (internetu)  galima steigti Juridinių asmenų registro tvarkytojo (VĮ Registrų centro) informacinėje sistemoje. Steigti  mažąją bendriją elektroniniu būdu galima, jeigu: 1) Steigėjas (steigėjai) turi kvalifikuotą elektroninį parašą. Šiuo metu galima naudotis:

  • VĮ Registrų centro Sertifikatų centro išduotu kvalifikuotu sertifikatu;
  • mobiliojo ryšio operatorių – „Bitės“, „Omnitel“, „Tele2“ ir „Teledemos“ – išduotais kvalifikuotais sertifikatais;
  • Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos išduota asmens tapatybės kortele, kurioje įrašyti asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje ir kvalifikuoto parašo sertifikatai.

2) Dokumentai rengiami vadovaujantis mažųjų bendrijų pavyzdiniais nuostatais, steigimo akto ar steigimo sutarties forma. 3) Steigiamos mažosios bendrijos pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybės pavadinimo „Lietuva“. 4) Yra patalpų savininkų elektroniniu parašu pasirašytas sutikimas, kad patalpos buveinei registruoti nėra steigėjo asmeninė nuosavybė. 5) Patalpoms, suteikiamoms buveinei registruoti, Nekilnojamo turto registre nėra įregistruotas turto areštas. 6) Steigiamos mažosios bendrijos pavadinimas yra laikinai įtrauktas į Juridinių asmenų registrą. Ar steigiant  mažąja bendriją bus reikalingos notaro paslaugos? Steigiant mažąją bendriją elektroniniu būdu (internetu), notaro paslaugos nereikalingos, visi dokumentai yra pildomi ir pateikiami tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui per jo šiuo tikslu įdiegtą informacinę sistemą. Steigiant mažąją bendriją ne elektroniniu būdu, notaro paslaugos bus reikalingos. Kaip ir steigiant kitus juridinius asmenis ne elektroniniu būdu, notaras surašys ir patvirtins dokumentus dėl Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo. Taip pat patvirtins mažųjų bendrijų nuostatų atitiktį įstatymo reikalavimams ir tai, kad mažąją bendriją registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sutartyje (steigimo akte) nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar mažosios bendrijos nuostatuose numatytų aplinkybių. Kiek kainuos mažosios bendrijos steigimas? Norint įsteigti mažąją bendriją, reikės sumokėti:

  1. Atlyginimą už mažosios bendrijos registravimą – 51,61 EUR. Šio atlyginimo dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 295 „Dėl atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už juridinių asmenų, filialų ar atstovybių registravimą ir duomenų pakeitimų registravimą dydžių patvirtinimo“.
  2. Atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimą, kai mažoji bendrija steigiama ne elektroniniu būdu – 60-200 EUR (už steigiamo juridinio asmens steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą, taip pat patvirtinimą, kad juridinį asmenį įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės); 5 EUR (už Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamame prašyme nurodytų duomenų tikrumo patvirtinimą: pavadinimo, kodo, teisinės formos, buveinės, finansinių metų, veiklos laikotarpio, taisyklės, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu, organų narių skaičius (už visus duomenis kartu arba keičiant bet kurį iš šių duomenų), kitų duomenų (kiekvieno)); 8 EUR (už Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamame prašyme nurodytų duomenų tikrumo patvirtinimą: valdymo organų narių, kitų organų narių, akcininko, asmenų, turinčių teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius (kiekvieno asmens visų duomenų bei parašo tikrumo paliudijimas)). Šio atlyginimo dydį nustato teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 57 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“.
  3. Atlyginimą už juridinio asmens pavadinimo laikiną įtraukimą į Juridinių asmenų registrą (privaloma, kai mažoji bendrija steigiama elektroniniu būdu) – 16,22 EUR. Šio atlyginimo dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 295 „Dėl atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už juridinių asmenų, filialų ar atstovybių registravimą ir duomenų pakeitimų registravimą dydžių patvirtinimo“.
  4. Už kvalifikuoto elektroninio parašo įgijimą, kai mažoji bendrija steigiama elektroniniu būdu ir jei steigėjas jo neturi. Kaina priklauso nuo paslaugos teikėjo.

Ar gali  mažąją bendriją steigti užsieniečiai? Mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Papildomų ribojimų nenumatoma, tad užsienio valstybių fiziniai asmenys taip pat gali steigti  mažąją bendriją. Kokie galimi mažosios bendrijos finansinės paramos šaltiniai? VšĮ „Versli Lietuva“ teikia pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelius. Jų turėtojai gali pasinaudoti nemokamomis paslaugomis, jei per 6 mėnesius nuo krepšelio gavimo dienos įregistruoja įmonę savo vardu. Turintiems pirmųjų verslo metų krepšelį nemokamai teikiamos konsultavimo, biuro ir mokymo paslaugos. Daugiau informacijos www.verslilietuva.lt. Taip pat galite tiesiogiai kreiptis į paslaugų teikėjus atskiruose regionuose. Teikėjus taip pat galite rasti interneto puslapyje www.verslilietuva.lt. Kokią galima gauti nemokamą paramą, konsultacijas, steigiant mažąją bendriją? VšĮ „Versli Lietuva“ teikia pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelius. Jų turėtojai gali pasinaudoti nemokamomis paslaugomis, jei per 6 mėnesius nuo krepšelio gavimo dienos įregistruoja įmonę savo vardu. Turintiems pirmųjų verslo metų krepšelį nemokamai teikiamos konsultavimo, biuro ir mokymo paslaugos. Daugiau informacijos www.verslilietuva.lt. Taip pat galite tiesiogiai kreiptis į paslaugų teikėjus atskiruose regionuose. Teikėjus taip pat galite rasti interneto puslapyje www.verslilietuva.lt.

MAŽOSIOS BENDRIJOS STRUKTŪRA

Kokia turi būti mažosios bendrijos valdymo struktūra? Mažosios bendrijos įstatymas įtvirtina galimybę  mažąją bendriją steigėjams (nariams) pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos valdymo organų struktūrų. Pirmuoju atveju mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažosios bendrijos valdymo organas bus tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu būtų ir mažosios bendrijos valdymo organas Antruoju atveju mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galėtų apsispręsti, kad mažosios bendrijos valdymo organai bus narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas. Ar taikomi reikalavimai mažosios bendrijos vadovo pareigybės pavadinimui? Mažoji bendrija gali turėti vienasmenį valdymo organą – vadovą. Mažųjų bendrijų įstatymas nereglamentuoja vadovo pareigybės pavadinimo. Civiliniai teisiniai santykiai, be kitų principų, yra grindžiami sutarties laisvės ir nesikišimo į privačius santykius principais, todėl vienasmenio valdymo organo – mažosios bendrijos vadovo pareigybė gali būti pavadinta direktoriumi, prezidentu ir kt. Ar ribojamas mažosios bendrijos narių skaičius? Taip, maksimalus mažosios bendrijos narių skaičius yra ribojamas. Mažojoje bendrijoje gali būti ne daugiau kaip 10 narių. Ar mažoji bendrija gali turėti darbuotojų ir su jais sudaryti darbo sutartis? Mažosios bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti, ar mažajai bendrijai reikalingi darbuotojai, nustatyti mažosios bendrijos struktūrą, etatų sąrašą ir darbuotojams mokamų atlyginimų dydžius. Mažosios bendrijos vadovas, kai mažoji bendrija turi vienasmenį valdymo organą, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais. Mažosios bendrijos atstovas ar kitas mažosios bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo, kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra valdymo organas, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais. Pažymėtina, kad mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Tarp mažosios bendrijos narių negali būti darbo santykių, tačiau šie santykiai susiformuoja su mažosios bendrijos samdomais darbuotojais. Kitiems fiziniams asmenims, kurie įsidarbina kaip samdomi darbuotojai, darbo sutartys turi būti sudaromos kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Taigi, mažoji bendrija gali samdyti darbuotojus ir jiems mokėti atlyginimą. Ar numatytas minimalus mažosios bendrijos kapitalas? Mažųjų bendrijų įstatymas nenumato minimalaus kapitalo reikalavimo. Mažosios bendrijos steigėjai (nariai) mažosios bendrijos steigimo sutartyje (kai mažąją bendriją steigia vienas asmuo, – steigimo akte), o ją įsteigus – jos veiklos metu, savo nuožiūra gali apsispręsti dėl į mažąją bendriją įnešamų įnašų. Į  mažąją bendriją gali būti įnešami tiek piniginiai, tiek nepiniginiai įnašai. Nepiniginiu įnašu gali būti turtas (kilnojamieji daiktai (pvz., stalas, kėdė, kompiuteris ir kt.), nekilnojamieji daiktai (pvz., patalpos, sklypas ir kt.), taip pat ir turtinės teisės. Tačiau įnašu į  mažąją bendriją negalės būti darbai ir paslaugos. Dėl į mažąja bendriją įnešamų nepiniginių įnašų vertės, sąlygų ir terminų spręs mažosios bendrijos narių susirinkimas. Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe. Kas mažojoje bendrijoje bus atsakingas už įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų taikymą tokioms veiklos sritims kaip apskaita, mokesčiai, darbų sauga, duomenų teikimas Juridinių asmenų registrui, kai mažoji bendrija neturės vadovo? Mažųjų bendrijų įstatymas reglamentuoja mažosios bendrijos atstovo kompetenciją. Be kitų jam priskirtų funkcijų, nustatyta, kad atstovas organizuoja mažosios bendrijos apskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, teikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui mažosios bendrijos dokumentus, duomenis ir kitą Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktiną informaciją. Be to, įstatyme nustatyta, kad mažosios bendrijos atstovas atlieka kitas mažosios bendrijos nuostatuose jam priskirtas pareigas. Taigi, mažosios bendrijos nuostatuose gali būti nustatyta, kad mažosios bendrijos atstovas yra atsakingas ir už darbų saugą. Ar mažosios bendrijos vadovas turi teisę sudaryti sandorius? Kai mažoji bendrija turi vienasmenį valdymo organą – mažosios bendrijos vadovą,  vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Mažosios bendrijos nuostatuose gali būti nustatyta, kokiems sprendimams priimti ir sandoriams sudaryti mažosios bendrijos vadovui yra būtinas mažosios bendrijos narių susirinkimo pritarimas. Kokie yra mažosios bendrijos sandorių sudarymo ypatumai? Kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas, sprendimus dėl kiekvieno sandorio sudarymo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas, o šiuos sandorius sudaro mažosios bendrijos atstovas. Kai mažoji bendrija turi vienasmenį valdymo organą – mažosios bendrijos vadovą,  jis veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, o mažosios bendrijos nuostatuose gali būti nustatyta, kokiems sprendimams priimti ir sandoriams sudaryti mažosios bendrijos vadovui yra būtinas mažosios bendrijos narių susirinkimo pritarimas.

FINANSINĖS ATASKAITOS

Kaip bus tvarkoma mažosios bendrijos apskaita? Sprendimą dėl mažosios bendrijos nario ar kito asmens, kuris tvarkys mažosios bendrijos apskaitą, priims mažosios bendrijos narių susirinkimas. Mažosios bendrijos apskaitą, be Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytų subjektų, galėtų tvarkyti ir tos mažosios bendrijos narys. Mažosios bendrijos finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis, turinio ir sudarymo reikalavimus nustato Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. VAS-18 “Dėl 38-ojo verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“ tvirtinimo (Žin., 2012, Nr. 121-6090) patvirtintas 38-asis verslo apskaitos standartas “Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos”. Šis standartas skelbiamas Audito ir apskaitos tarnybos svetainės skiltyje “Verslo apskaitos standartai. Priimti standartai”  http://www.aat.lt/index.php?id=14 . Kokiais atvejais mažoji bendrija privalo sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį? Mažoji bendrija finansinių ataskaitų rinkinį privaloma sudaryti šiais atvejais:

  1. pasibaigus finansiniams metams;
  2. kai siekiama atsiskaityti su iš mažosios bendrijos savanoriškai pasitraukiančiu jos nariu;
  3. kai siekiama paskirstyti mažosios bendrijos pelną jos nariams už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį.

Ar privalo mažoji bendrija sudaryti ir tvirtinti trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, jei nariams norima išmokėti tik lėšas asmeniniams poreikiams? Ne, nebent toks reikalavimas numatytas mažosios bendrijos nuostatuose. Jeigu mažoji bendrija neturi vadovo, kas vadovo vardu turi pasirašyti jos finansinių ataskaitų rinkinį? Jeigu mažosios bendrijos vadovo vardu pasirašo jos atstovas, ar tai reiškia, kad atstovas ir atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą? Mažosios bendrijos atstovas yra atsakingas už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą. Mažųjų bendrijų įstatymas nustato, kad tais atvejais, kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra jos valdymo organas, atstovas organizuoja finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, o mažosios bendrijos narių susirinkimas tvirtina finansinių ataskaitų rinkinį. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis įtvirtina įmonės vadovo atsakomybę už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką mažosios bendrijos atstovas priskirtinas ūkio subjekto vadovui.

MAŽOSIOS BENDRIJOS LĖŠŲ IŠMOKĖJIMAS

Ar pelną avansu mažosios bendrijos nariams gali išmokėti tik vadovas arba atstovas net ir tuomet, kai mažojoje bendrijoje yra kasininkas arba buhalteris? Mažųjų bendrijų įstatyme nustatyta, kad mažosios bendrijos lėšų kaip avansu išmokamo pelno mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams gali paimti asmuo, kuriam tokią teisę suteikia šis įstatymas. Mažųjų bendrijų įstatymas nustato, kad mažosios bendrijos atstovas paima mažosios bendrijos lėšas ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną. Mažųjų bendrijų įstatyme analogiška nuostata įtvirtinta ir reglamentuojant mažosios bendrijos vadovo kompetenciją. Taigi, tik mažosios bendrijos vadovas arba mažosios bendrijos atstovas turi teisę paimti ir išmokėti mažosios bendrijos nariams lėšas kaip avansu išmokamą pelną. Kaip ir kokiais terminais mažosios bendrijos nariams lėšų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus bendrijos vadovas arba atstovas privalo pateikti buhalterijai? Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai nustatyti šio įstatymo 13 straipsnyje. Įstatymo 14 straipsnis nustato apskaitos dokumentų pasirašymą. Vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką reglamentuoja Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179. Kokia yra mažosios bendrijos lėšų paėmimo asmeniniams poreikiams tvarka? Mažosios bendrijos lėšų kaip avansu išmokamo pelno mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams gali paimti asmuo, kuriam tokią teisę suteikia šis įstatymas, o jų gauti – tik mažosios bendrijos nariai. Šių lėšų paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos nustatomos mažosios bendrijos nuostatuose. Paimant iš mažosios bendrijos lėšų ar jas gaunant, surašomas ir pasirašomas lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas. Lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas įforminamas teisės aktų nustatyta tvarka. Mažosios bendrijos pavyzdiniuose nuostatuose yra įtvirtinta galima lėšų paėmimo arba gavimo tvarka ir dokumentų įforminimas. Steigėjai, nariai gali nustatyti kitokią nei pavyzdiniuose nuostatuose nurodytą tvarką, tačiau turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų.

MAŽOSIOS BENDRIJOS MOKESČIAI, ĮMOKOS, SOCIALINĖS GARANTIJOS, TEISĖ Į ATOSTOGAS

Kaip apmokestinamos mažosios bendrijos vadovo gautos pajamos pagal civilinę (paslaugų) sutartį? Mažosios bendrijos vadovo pagal civilinę (paslaugų) sutartį gaunamos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. dydžio pajamų mokesčio tarifą. Mažoji bendrija, išmokėdama mažosios bendrijos vadovui sumas, pagal paslaugų sutartį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka į valstybės biudžetą 15 proc. pajamų mokestį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo  nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo pagal civilinę (paslaugų) sutartį gaunamų pajamų nemokamos. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas pridėtinės vertės mokesčio objektu yra mažosios bendrijos vadovo šalies teritorijoje už atlygį teikiamos paslaugos (kurios dėl pridėtinės vertės mokesčio nelaikomos darbo veikla) pagal mažosios bendrijos vadovo ir mažosios bendrijos sudarytą civilinę (paslaugų) sutartį, todėl gautam (gautinam) atlygiui už šias paslaugas viršijus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnyje nustatytą ribą (44 891,10 EUR), mažosios bendrijos vadovas turi registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir mokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą. Ar reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką kiekvieną mėnesį, jeigu mažosios bendrijos narys turi darbo santykių kitoje darbovietėje? Jeigu gyventojas, kuris yra mažosios bendrijos narys, tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš kitos darbovietės arba yra privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas valstybės lėšomis, pavyzdžiui, studentai, moksleiviai, toks gyventojas laikomas apdraustu kitoje privalomojo sveikatos draudimo kategorijoje ir kiekvieną mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų  kaip  mažosios bendrijos nariui jam nereikia. Ar mažosios bendrijos nario veikla mažojoje bendrijoje turi įtakos pensijos dydžiui? Jeigu mažosios bendrijos narys gavo lėšų iš mažosios bendrijos ir šias lėšas ar jų dalį priskyrė su darbo santykių esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, toks mažosios bendrijos narys gali draustis pensijų socialiniu draudimu, jeigu išsiimama lėšų, priskiriamų su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Pensijų socialinio draudimo įmoka, kurios dydis 26,3 proc., mokama kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu tokių pajamų negauta (nedeklaruota), įmoka nemokama. Tuo atveju, jei asmuo turėtų ir kitų pajamų (pagal darbo sutartį, iš individualios veiklos) ir deklaruotų, kad iš mažosios bendrijos gavo su darbo santykių esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, pensijų socialinio draudimo įmoka būtų mokama nuo visų pajamų šaltinių, o kartu didėtų asmens draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo išmokos (pavyzdžiui, pensijos dydis). Mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (pensijų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 1 723,82 EUR per mėnesį arba 20 685,82 EUR per metus). Jeigu mažosios bendrijos narys nedeklaruoja su darbo santykių esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, valstybinio socialinio draudimo įmokos nemokamos ir mažosios bendrijos narys neįgyja pensijų socialinio draudimo stažo. Jeigu mažosios bendrijos narys – asmuo, gaunantis valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, nesidraustų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, toks asmuo neturėtų galimybės persiskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos. Jeigu mažosios bendrijos narys – asmuo, gaunantis valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją,  draustųsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bent nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kiekvieną mėnesį, didėtų jo stažo metai, o kartu  didėtų ir jo pensija. Ar mažosios bendrijos narys, vadovas turi teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą?    Mažosios bendrijos narys, vadovas neturi teisės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, nes su mažosios bendrijos nariais, vadovu nėra sudaromos darbo sutarys, todėl jie nėra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Mažosios bendrijos nariai turi teisę draustis valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms gauti. Valstybinio savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms sutartys sudaromos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) teritoriniu skyriumi. Ši sutartis gali būti sudaryta elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (https://gyventojai.sodra.lt/) priemonėmis, elektroninį dokumentą pasirašius saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Ar mažosios bendrijos narys, vadovas turi teisę į netekto darbingumo (invalidumo) pensiją? Mažosios bendrijos narys, vadovas įgis teisę į netekto darbingumo pensiją, jeigu deklaruos su darbo santykių esme atitinkančiais santykiais susijusias pajamas ir mokės valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas. Valstybinis socialinis pensijų draudimas apima netekto darbingumo (invalidumo), senatvės ir našlių bei našlaičių pensijas. Ar mažosios bendrijos narys, vadovas turi teisę į kasmetines atostogas?  Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Su mažosios bendrijos vadovu yra sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Tiek mažosios bendrijos ir jos narių, tiek mažosios bendrijos ir mažosios bendrijos vadovo santykiams reguliuoti Darbo kodekso nuostatos netaikomos. Mažosios bendrijos narys neturi teisės į kasmetines atostogas. Mažosios bendrijos vadovas civilinėje (paslaugų) sutartyje turi teisę susitarti dėl kasmetinių atostogų. Ar mažosios bendrijos narys, vadovas įgyja teisę susirgus gauti nedarbingumo lapelį (nedarbingumo (ligos) pažymėjimą)? Mažosios bendrijos narys ar vadovas neįgyja teisės gauti apmokamo nedarbingumo (ligos) pažymėjimo, kadangi šiai draudimo rūšiai pagal laisvai pasirinktą veiklą jie nedrausti, bet galėtų draustis savanoriškai ligos ir motinystės socialiniu draudimu „Sodroje“. Ar reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas kiekvieną mėnesį, jeigu mažoji bendrija neturi pajamų? Mažoji bendrija už mažosios bendrijos narį moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos. Kai mažoji bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jos nustatyta tvarka arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, mažųjų bendrijų nariai už save kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (nuo 2013 m. sausio mėn. – 26,07 EUR per mėn.). Tam, kad asmuo būtų draustas privalomuoju sveikatos draudimu, kiekvieną mėnesį privalo mokėti PSD įmokas. Ar keičiasi mažosios bendrijos  apmokestinimo tvarka, jeigu ją steigia ūkininkas? Ūkininkui įregistravus mažąją bendriją, kuri vykdytų žemės ūkio veiklą, pelno mokesčio tarifo dydis priklausytų nuo to, kokią dalį pajamų sudarytų pajamos iš žemės ūkio veiklos. Jeigu mažosios bendrijos pajamos iš žemės ūkio veiklos didesnės kaip 50 proc. visų pajamų, mažoji bendrija galėtų taikyti 5 procentų pelno mokesčio tarifą. Jeigu mažosios bendrijos pajamos iš žemės ūkio veiklos mažesnės nei 50 proc. visų pajamų, būtų taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas arba 5 proc. pelno mokesčio tarifas, jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, o pajamos  ne didesnės kaip 1 mln. litų ir nėra Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų. Šaltinis: www.ukmin.lt

Norėdami užsakyti FINITA paslaugas arba gauti papildomą informaciją:

  • Užpildykite kontaktų formą ir mes su jumis netrukus susisieksime.
  • Rašykite el. paštu info@finita.lt (parašykite savo vardą, įmonės pavadinimą, savo klausimą ir mes su jumis netrukus susisieksime)
  • Skambinkite tel. +370 5 2335050 arba tel. +370 600 20027, skype vardas finita-baltic

Jeigu norite sutaupyti ir įmonę įkurti su mažesnėmis išlaidomis, užsakykite FINITA naujų įmonių steigimo paslaugą – naujos įmonės UAB pilnas steigimas kainuos nuo € 110 + PVM iki € 320 + PVM. Apie įmonių steigimo paslaugas informaciją rasite skyriuje STEIGIMO PASLAUGŲ PAKETAI

Norite negaišdami laiko nusipirkti pilnai paruoštą darbui UAB – skaitykite skyriuje UAB PARDAVIMAS

Buhalterinės apskaitos tvarkymo kaina įmonėms – nuo € 77 + PVM


FINITA – Verslas lengvai!